Buscar
Estás en modo de exploración. debe iniciar sesión para usar MEMORY

   Inicia sesión para empezar

TP politinė ekonomija


🇬🇧
In Inglés
Creado:


Public
Creado por:
lukas:P


0 / 5  (0 calificaciones)



» To start learning, click login

1 / 25

[Front]


Tarptautinės politinės ekonomijos srovės:
[Back]


merkantilizmas; ekonominis liberalizmas; marksizmas.

Practique preguntas conocidas

Manténgase al día con sus preguntas pendientes

Completa 5 preguntas para habilitar la práctica

Exámenes

Examen: pon a prueba tus habilidades

Pon a prueba tus habilidades en el modo de examen

Aprenda nuevas preguntas

Modos dinámicos

InteligenteMezcla inteligente de todos los modos
PersonalizadoUtilice la configuración para ponderar los modos dinámicos

Modo manual [beta]

El propietario del curso no ha habilitado el modo manual
Modos específicos

Aprende con fichas
elección múltipleModo de elección múltiple
Expresión oralResponde con voz
EscrituraModo de solo escritura

TP politinė ekonomija - Marcador

1 usuario ha completado este curso

Ningún usuario ha jugado este curso todavía, sé el primero


TP politinė ekonomija - Detalles

Niveles:

Preguntas:

45 preguntas
🇬🇧🇬🇧
Tarptautinės politinės ekonomijos srovės:
Merkantilizmas; ekonominis liberalizmas; marksizmas.
Koks pirminis tikslas turi būti anot merkantalistų kuriant stiprią valstybę?
Ekonominė veikla yra ir turi būti pirminis tikslas, siekiant sukurti stiprią valstybę. Kitaip tariant, ekonomika yra subordinuota politikai, ji leidžia šaliai padidinti karinę galią ir politinę įtaką.
"Švelnus“ merkantilizmas
Valstybės rūpinasi savo nacionaliniais ekonominiais interesais, nes tai yra reikšmingas veiksnys jų nacionaliniam saugumui užtikrinti. Šie veiksmai neigiamai neveikia kitų šalių.
„Piktavališkas“ merkantilizmas –
Valstybės stengiasi savanaudiškai išnaudoti tarptautinę ekonomiką ekspansinei politikai. Pavyzdžiui, taip elgėsi Europos kolonijinės imperialistinės jėgos Azijoje ir Afrikoje. Ekonominė galia lemia valstybės karinės ir politinės galios augimą, o politinė-karinė galia sudaro prielaidas padidinti valstybės ekonominę galią.
Merkantilizmas - santykis tarp politikos ir ekonomikos, pagrindiniai vienetai, santykių prigimtis, ekonomikos tikslai
Santykis tarp politikos ir ekonomikos – ekonomika yra politikos įrankis. Pagrindiniai veikėjai arba analizės vienetai – valstybės. Ekonominių santykių prigimtis – konfliktiška („nulinės-sumos“ žaidimas). Ekonominiai tikslai – valstybės galia.
"Ekonominiai liberalai atmeta merkantilistinį požiūrį." į ką ?
Kad valstybė yra pagrindinis veikėjas, kalbant apie ekonominius santykius. Svarbiausias veikėjas – individas kaip vartotojas ir kaip gamintojas. Prekybos vieta – atvira arena (rinka), kur individai susirenka apsikeisti prekėmis bei paslaugomis.
„zero- sum“ požiūris, kas tai? kam būdingas
Požiūris, kuriame vienos valstybės ekonomika išlošia tik tokiu atveju, jei kita valstybė kažką praranda. merkantilizmas
Kaip vadinama doktrina pasisakanti už kuo mažesnį valstybės kišimąsi į ekonomiką, vadinama klasikiniu ekonominiu liberalizmu.
Ekonominio liberalizmo versija, pasisakanti už kuo mažesnį valstybės kišimąsi į ekonomiką, vadinama klasikiniu ekonominiu liberalizmu. Šiandien šis požiūris dar vadinamas konservatizmu arba neoliberalizmu.
Ekonominis liberalizmas - santykis tarp politikos ir eko, pagrindiniai veikėjai, ekonominių santykių prigimtis, eko tikslai
Santykis tarp politikos ir ekonomikos – ekonomika – savarankiška nuo politikos. Pagrindiniai veikėjai arba analizės vienetai – individai, privačios kompanijos. Ekonominių santykių prigimtis – grįstas bendradarbiavimu veikimas, pozityvios- sumos žaidimas. Ekonominiai tikslai – individų ekonominė ir socialinė gerovė.
Prieš ką nukreiptas marksizmas, koks požiūris į ekonomiką
Ekonominį liberalizmą. K. Marksas teigė, jog ekonomika yra grįsta žmonių išnaudojimu ir klasine nelygybe.
Kokį teiginį ir iš ko pasiskolino Marksas. ką marksistai sako apie politikos ir ekonomikos santykį
K. Marksas pasiskolino iš merkantilistų „nulinės sumos“ teiginį, tačiau pritaikė jį ne valstybių, o klasių tarpusavio santykiams. Marksistai, kaip merkantilistai, sutinka, jog politika ir ekonomika – glaudžiai susijusios tarpusavyje, bet marksistai kvestionuoja merkantilistų tezę, jog ekonomika yra politikos instrumentas. Marksistai politiką laiko subordinuotą ekonomikai.
Kuom remiasi kapitalistinė ekonomika anot Markso?
Socialinėmis klasėmis – buržuazija arba kapitalistais, kuriems priklauso gamybos priemonės, ir proletariatu (darbininkija), kuri turi tik darbo jėgą ir neturi kitos išeities, tik ją parduoti buržuazijai.
Kaip žiūrėjo K. Marksas į kapitalistinę sistema?
K. Marksas nelaikė kapitalistinės sistemos bloga: priešingai, jis pabrėžė, jog kapitalizmas yra progresyvus.
Kam kapitalizmas atveria kelia ir kaip tai turi įvykti k.marksas
Kapitalizmas atveria kelią dar pažangesnei socialinei struktūrai – socializmui, kuris turi būti įvestas per revoliuciją.
Iš ko susideda ekonominė bazė pagal marksizma
A)gamybos priemonių – pavyzdžiui, pramoninė gamyba vs rankų darbo gamyba b)gamybinių santykių – gamybinių priemonių kontrolė, pavyzdžiui, privati gamybos priemonių nuosavybė vs kolektyvinė nuosavybė. pvz - pramoninė gamyba + privati nuosavybė = kapitalizmas
Kas bus anot marksizmo, jei buržuazija dominuos ekonomikoje?
Buržuazija, dominuojanti kapitalistinėje ekonomikoje per gamybinių jėgų kontrolę, taip pat dominuos politinėje sferoje, nes ekonomika yra bazė.
Kodėl kyla konfliktai tarp valstybių anot marksizmo. koks reikšmingiausias konfliktas?
Konfliktai tarp valstybių kyla dėl to, kad susiduria skirtingų šalių kapitalistų interesai. Klasių konfliktas – reikšmingesnis ir fundamentalesnis nei konfliktas tarp valstybių.
Kokia yra kapitalistinė ekonominė sistema – anot KARLO markso
Ekspansyvi; egzistuoja niekuomet nesibaigiantis naujų rinkų ir pelno ieškojimas.
Netolygaus vystymosi dėsnis
V Lenin- kapitalistinės sistemos ekspansijos procesas visuomet bus netolygus ir nevienodas. Nes pvz didžio britanija perkėlė gamyba į mažesnio uždarbio šalis
Pasaulio sistemos perspektyva (Immanuelis Wallersteinas ir kiti mokslininkai grindžia marksizmu)
Marksistams materiali gamyba – socialinio gyvenimo pagrindas, kurios raida sąlygoja socialinę raidą. Ekonominę bazę sudaro gamybinės jėgos ir gamybiniai santykiai. Kartu jie suformuoja tam tikrą socioekonominę sistemą, šiuo atveju, kapitalizmą, kuris yra grįstas pramonine gamyba bei privačia gamybos priemonių nuosavybe.
Pasaulinio kapitalizmo tinklas, kuo pasižymi?
Pasižymi tuo, kad sudaro vieningą pasaulinę ekonomiką, grindžiamą hierarchiniu darbo pasidalijimu tarp skirtingų valstybių.
Klasės.(kontrolė; tikslai;būdas)
Gamybos priemones kontroliuoja kapitalistai, siekiantys sukaupti kuo daugiau pelno. Tą jie daro eksploatuodami darbininkiją (proletariatą) – t. y. išgaudami iš darbininkų didžiausią įmanomą gamybos proceso rezultatų dalį. Kapitalistų klasės atstovai varžosi tarpusavyje, kas iš jų sukaups didesnį kapitalą. Susidūrus skirtingų kapitalistų interesams tarp jų kyla konfliktai.
Kas dominuoja politikoje anot marksistų?
Kapitalistai dominuoja politikoje, kadangi, marksistų teigimu, ekonomika yra politikos pagrindas.
Marksizmo požiūris į valstybę, ką ji veikia
Reguliuoja santykius tarp klasių – užtikrina kapitalistų teises į privačią gamybos priemonių nuosavybę ir kontroliuoja darbininkiją, jog šios klasės atstovai nesipriešintų egzistuojančiai socioekonominei sistemai, kuri jų atžvilgiu yra išnaudotojiška.
Kas priklauso pasaulio sistemos „branduoliui“
Priklauso ekonomiškai pajėgiausios šalys, kurių Bendrojo vidaus produkto (BVP) dalis, tenkanti vienam gyventojui, yra didžiausia pasaulyje, gyvenimo standartai – aukščiausi, o darbuotojai – kvalifikuočiausi ir produktyviausi.
Kas priklauso periferijai
Ekonomiškai silpniausios pasaulio šalys, kurios daugiausia gamina ir parduoda santykinai pigią pramoninę bei žemės ūkio produkciją arba žaliavas, o iš „branduolio“ šalių įsigyja brangią aukštųjų technologijų pramoninę produkciją
Ką lemia netolygumas tarp periferijos ir branduolio šalių? kodėl negalima išlygint nelygybės?
Šis netolygumas lemia žemus atlyginimus ir dideles kainas „periferijoje“, taip pat gyventojų emigraciją į „branduolio“ ar „pusiau-periferijos“ šalis. „Periferijai“ priklausančios valstybės neturi sukaupusios pakankamai ekonominių resursų, kurie sudarytų sąlygas joms pasiekti „branduolio“ šalių išsivystymo lygį.
Ar pusiau-periferinė šalis gali kilti? o smukti?
Reikia pasakyti, kad „pusiau-periferijos“ valstybės yra (iš dalies) ekonomiškai nepriklausomos nuo „branduolio“, o tai sudaro prielaidas kilti iš vieno pasaulio sistemos „aukšto“ į kitą, t. y. iš „pusiau-periferijos“ į „branduolį“. valstybės gali būti pernelyg išnaudojamos „branduolio“ šalių, dėl to jos gali nusmukti į „periferiją“
Kas palaiko pereferijos šalių produkcijos ar išgaunamų žaliavų konkurencingumą rinkoje? kas pasitelkiama siekiant išlaikyti šį konkurencingumą?
„Periferijoje“ gaminamos produkcijos arba išgaunamų žaliavų konkurencingumą tarptautinėse rinkose palaiko žemas darbo jėgos apmokėjimo lygis. Siekiant jį palaikyti kuo žemesnį, pasitelkiami įvairūs ekonominiai ir neekonominiai prievartos instrumentai, trukdantys visuomenei organizuotis ir aktyviau dalyvauti valstybės valdyme.
Kas išprovokuoja konfliktus periferijose?
Itin ribotų ekonominių išteklių itin netolygus pasiskirstymas visuomenėje.
Kas užtikrina, kad būtų numalšinti neramumai periferijose?
Malšindami neramumus, „periferijos“ valdantieji režimai dažniausiai pasitelkia jėgos struktūras. Dėl to daugelyje „periferijos“ šalių reikšmingą politinį vaidmenį vaidina kariuomenės atstovai, užtikrinantys nacionalinio ekonominio ir politinio elito narių interesus ir „branduolio“ šalių (arba korporacijų) investicijų apsaugą.
Paprastai aukštesnius socioekonominius rodiklius.......?
„pusiau- periferijos“ šalyse užtikrina technologiškai pažangesnė („branduolio“ tipo) industrija.
Kas būdinga pusiau-periferijos šalims lyginant su branduolinio tipo?
„Pusiau-periferijos“ šalims yra būdingas aukštesnis, jeigu lyginsime su „branduoliu“, skurdo ir socialinės atskirties lygis, pajamų nelygybė, netolygus regionų išsivystymas, emigracija ir kitos socioekonominės problemos, kurios kelia įtampą visuomenėje.
Kokios dvi grupės paprastai sudaro valdantį elitą
Pirmoji yra sudaryta iš į eksportą orientuotos „periferinio“ tipo, o antroji – iš technologiškai išvystytos „branduolio“ tipo industrijos atstovų.
Kokios politinės santvarkos yra pusiau-periferijose?
Politinės santvarkos „pusiau-periferijos“ šalyse varijuoja nuo autoritarinių režimų iki „formalių“ demokratijų, dominuojamų pramonininkų ir finansininkų, politinio arba biurokratinio aparato ir jėgos struktūrų atstovų.
Kas pusiau-periferijose lemia politinį nestabilumą?
Socioekonominės įtampos visuomenėje ir susikertantys valdančiojo elito grupių interesai lemia politinį nestabilumą.
Kodėl santykiai tarp branduolio ir kitų šalių yra išnaudotijiški?
Pasauliniame kapitalizmo tinkle egzistuoja netolygių mainų sistema – „periferija“ ir „pusiau-periferija“ į „branduolį“ eksportuoja santykinai žemos pridėtinės vertės pramonės produkciją arba žaliavas, kurias pagaminti ar išgauti naudojama pigi darbo jėga, o iš „branduolio“ importuoja brangią aukštųjų technologijų pramoninę produkciją, gaminamą kvalifikuotų ir brangiai apmokamų „branduolio“ valstybių samdomų darbuotojų.
Ką pasitelkia branduolio šalys, kad būtų dalyvaujama nelygiuose mainuose? kas juos verčia dalyvauti?
„branduolio“ šalių ekonominis „galios blokas“ (power block), sudarytas iš finansininkų, pramonininkų ir prekybininkų, verčia „periferijos“ ir „pusiau-periferijos“ šalis dalyvauti netolygiuose mainuose. Siekdamos šio tikslo, „branduolio“ valstybės pasitelkia ekonominius, politinius, o kraštutiniu atveju ir karinius instrumentus.
Ar periferijos šalys yra politiškai nepriklausomas, kas joms neleidžia pakilti?
„Periferijos“ šalys, nors politiškai yra nepriklausomos, neturi galimybių vykdyti savarankiškos ekonominės politikos, kuri sudarytų prielaidas joms pakilti iš vieno pasaulio sistemos aukšto į kitą, nes yra ekonomiškai pernelyg priklausomos nuo „branduolio“. Be to, dažniausiai šias šalis valdo nekompetentingi ir korumpuoti režimai, kurių nariams buvimas valdžioje visų pirma reiškia asmeninį praturtėjimą arba privilegijas, o ne valstybės interesų atstovavimą.
Ar pusiau-periferinių valstybių interesai sutampa su branduolinio?
Ne. „Pusiau-periferijos“ valstybės nuolatos balansuoja tarp „branduolio“ valstybių ir savo (nacionalinių) interesų
Neomarksizmas. santykis tarp eko ir politikos? pagrindiniai veikėjai? eko santykių prigimtis? eko tikslai?
Santykis tarp politikos ir ekonomikos – ekonomika yra lemiantis veiksnys. Pagrindiniai veikėjai arba analizės vienetai – klasės. Ekonominių santykių prigimtis – konfliktiška, „nulinės-sumos“ žaidimas. Ekonominiai tikslai – klasių interesai.