KT RINKIMAI
🇬🇧
In Inglés
In Inglés
Practique preguntas conocidas
Manténgase al día con sus preguntas pendientes
Completa 5 preguntas para habilitar la práctica
Exámenes
Examen: pon a prueba tus habilidades
Pon a prueba tus habilidades en el modo de examen
Aprenda nuevas preguntas
Modos dinámicos
InteligenteMezcla inteligente de todos los modos
PersonalizadoUtilice la configuración para ponderar los modos dinámicos
Modo manual [beta]
El propietario del curso no ha habilitado el modo manual
Modos específicos
Aprende con fichas
elección múltipleModo de elección múltiple
Expresión oralResponde con voz
EscrituraModo de solo escritura
KT RINKIMAI - Marcador
KT RINKIMAI - Detalles
Niveles:
Preguntas:
29 preguntas
| 🇬🇧 | 🇬🇧 |
| Kokias rinkimo rūšis galima išskirti? | Pirmalaikius, eilinius, pakartotinius |
| Kas gali skelbti primalaikius seimo rinkimus? | Seimo nariai min 85 (t.y 3/5) Prezidentas - a) seimas per 30d nepriėmė sprendimo dėl vyriausybės programos arba nuo pateikimo per 60d du kartus atmetė b) vyriausybės siulymu, jeigu seimas pareiškia tiesioginį nepasitikėjimą vyriausybe |
| Ar prezidentas turi iniciatyvos teisę dėl pirmalaikių rinkimų? | Pirmaliakiai rinkimai – nėra prezidento iniciatyvos, yra prezidento diskrecija, kurią saisto dvi sąlygos (t.y 58str K) |
| Kada reikalingi pakartotiniai rinkimai? | Pakartoniniai rinkimai – kai rinkimų rezultatai pripažįstami negaliojančiais |
| Koks santykis tarp referendumų ir rinkimų? | Rinkimai yra reguliari forma, tuom ji skiriasi nuo referendumo. Abu yra tiesioginės demokratijos institutai |
| Kada rengimai seimo eiliniai rinkimai? | Rengimai seimo narių įgaliojimų pabaigos metais spalio mėn. 2 sekmadienį. (eiliniai einantys po pirmalaikių irgi tą pačią dieną). |
| Teisinė valstybė vs demokratija, kas laimi rinkimų atžvilgiu, kodėl? | Rinkimai su teisine valstybė pasireiškia tuo, kad nors ir laimi dauguma, jei pažeista teisinės valstybės principas (pvz balsai perkami) tai demokratija nublanksta. |
| Kandidatų sąrašų daugiamandatėje apygardoje kėlimo doktrina | Politinės partijos ir kitos politinės organizacijos ar kolektyviniai subjektai gali kelti kandidatus pateikiant jų sąrašą renkant savivaldybių tarybų narius ir Europos parlamento narius. Įstatymų leidėjas įtvirtino visuomeninius rinkimų komitetus, kurie gali pateikti kandidatų sąrašą (tačiau ne Seimo rinkimuose) |
| Kandidatų į Seimo narius nesusisaistymo priesaika kitai valstybei doktrina | Seimas įtvirtino reikalavimą, kad kandidatas nebūtų susisaistęs su kita valstybe priesaika. čia trūksta info,.,,,,,crec,er,c.,,.ec |
| Šiurkščių rinkimų įstatymų pažeidimų doktrina | Susieta su rinkėjų papirkimo samprata, t.y. VRK negali toleruoti akivaizdžių sisteminių rinkimų įstatymo pažeidimų ir juos nustačius galėtų atšaukti arba pripažinti rinkimus negaliojančius (be KT išvados). 2 rinkimų negaliojimo modeliai: Seimas/Prezidentas paprašo KT išvados, ar rinkimai pažeidė rinkimų įstatymą VRK nustačiusi šiurkščius rinkimų įstatymų pažeidimus gali anuliuoti jau įvykusius rinkimus |
| Laisvųjų rinkimų principas | Expressis verbis Konstitucijoje nėra įtvirtinas. Šis principas suponuoja mintį, kad negalima daryti įtakos rinkėjo valiai ribojant informacijos laisvę, ribojant tarnybinę padėtį ir pan. Turi tokią pačią teisinę galią kaip ir Konstitucijoje įvardinti principai (kuomet pripažino KT). |
| Pagrindiniai rinkimų principai įtvirtinti K | Visuotinių rinkimų principas - visi asmenys turi rinkimų teisę, nebent jie būtų pripažinti neveiksniais. Balsavimas (be tradicinių) galimas pašte, laivuose, įkalinimo įstaigose, slaugos namuose ir t.t. Slapto balsavimo principas - draudžiama balsuoti neįėjus į balsavimo kabiną ir pan. Tiesioginis balsavimas - nėra tarpininko tarp rinkėjo ir renkamų asmenų (dėl sveikatos būklės, gali per kitą asmenį, jis nelaikomas tarpininku). Lygių rinkimų principas - kiekvieno rinkėjo balsas turi lygią vertę; |
| Rinkimų aktyvioji ir pasyvioji teisės, paaiškinti | Aktyvioji rinkimų teisė - teisė rinkti. Numatytas amžiaus cenzas (18 m.) Pasyvioji rinkimų teisė - teisė būti išrinktam |
| Prezidentui taikomi cenzai | Lietuvos pilietis pagal kilmę ne mažiau kaip 3 pastaruosius metus gyvenęs Lietuvoje jeigu jam iki rinkimų dienos yra suėję ne mažiau kaip 40 metų ir jeigu jis gali būti renkamas Seimo nariu. |
| Seimo nariui taikomi cenzai | Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei ir rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 25 metų bei nuolat gyvena Lietuvoje. (neveiksnūs ir atliekantys bausme -->negali) |
| Savivaldybių tarybos nariui taikomi cenzai | Savivaldybių tarybų nariais Lietuvos Respublikos piliečius ir kitus nuolatinius administracinio vieneto gyventojus |
| Papildomi rinkimų reikalavimai (ne iš K) | Kandidatai ar politinės partijos turi sumokėti tam tikrą sumą - rinkimų užstatą Turto deklaravimo ir rinkimų slenksčio (barjero) reikalavimai : Partijoms 5 % Koalicijoms 7%. Savivaldybių tarybų rinkimuose - partijoms 4 %, koalicijoms 6%. Reikalavimas viešai paskelbti informaciją apie kadaise įvykusį teisminį pripažinimą kaltu dėl nusikalstamos veikos. |
| Kandidatų kėlimas/iškėlimas | Kandidatų kėlimas - su sąrašu daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Kandidatų iškėlimas - kuomet kandidatas išsikelia pats arba jį iškelia tam tikras subjektas (visuomeniniai rinkimų komitetai) , turintis įgaliojimus vienmandatėje apygardoje. |
| Kiek kandidatas turi surinkti parašų vienmandatėje? | Vienmandatėje rinkimų apygardoje kandidatas turi surinkti 1000 parašų. |
| Kaip vadinami kolektyviniai subjektai, kurie nėra partijos, kuriuose rinkimuose gali dalyvauti? | Vadinami visuomeniniais rinkimų komitetais ir kelia kandidatus savivaldybių tarybų ir EP rinkimuose. |
| Daugumos rinkimų sistema | Mažoritarinė rinkimų sistema taikoma renkant asmenis vienmandatėje rinkimų apygardoje. Reikia daugumos balsų. - “Prapuola” rinkėjų balsai už 2-ąjį kandidatą, kuris nelaimėjo. |
| Mišri rinkimų sistema | “Mišri” rinkimų sistema - 71 pagal mažoritarinę, 70 pagal proporcinę. Mišri sistema pasireiškia ir per savivaldybių tarybų rinkimus, kai tarybos nariai renkami pagal proporcinę rinkimų sistemą, o meras (taip pat tarybos narys) - pagal mažoritarinę |
| Prezidento rinkimų sistema | Renkama tik pagal mažoritarinę sistemą |
| Kas lemia EP deputatų skaičių? | ES teisė lemia Lietuvai tenkantį EP deputatų skaičių. |
| Kas reikalauja rinkiminių partijų alternatyvos? EP rinkimuose. | ES teisė nereikalauja, o LT teisė reikalauja, kad ir savivaldybių tarybų rinkimuose, ir Europos Parlamento rinkimuose būtų užtikrinta alternatyva - nesaistyti savęs su politinėmis partijomis |
| Kokia rinkimų sistema vyksta EP rinkimai, kas gali pakeisti? kiek laiko trunka kadencija? | LT įstatymų leidėjas neturi diskrecijos parinkti Europos Parlamento rinkimų sistemos - Europos Parlamento rinkimai vyksta proporcine sistema kas 5 metai |
| Kas gali atsidaryti atskirą kampanijos sąskaita ir gauti aukas ir kas gali jas teikti? | Tik savarankiški kampanijos dalyviai gali atsidaryti atskirą kampanijos sąskaitą ir gauti aukas. Nuo 2012 m. aukoti gali tik fiziniai asmenys. |
| Kaip galima aukoti partijoms? | Aukos, kurios viršija 290 eurų, turi būti aukojamos tik banko pavedimu, kuris turi būti pervestas į oficialią kampanijos sąskaitą. Tai reiškia, kad yra galimybė aukoti ir grynais. Tuomet kampanijos iždininkas turi užpildyti tam tikrus dokumentus ir pervesti juos į sąskaitą. |
| Kiek gali asmuo paaukoti max partijoms? | Fizinis asmuo gali paaukoti 20 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčio dydžio bet kuriai politinei partijai. Apsakičiavus, tai būtų ~ 10 000 eurų. Tačiau asmuo gali aukoti ir kelioms partioms, tuomet bendros aukų skaičius negali viršyti jo 10 % praeitų metų finansų deklaracijos. Pats kandidatas gali aukoti ir sau - tai gali daryti dvigubai daugiau, t.y. 20 000 eurų. |